Kas lėmė dideles gruodžio mėn. suvartotos šilumos sąskaitas

Atsižvelgdama į tai, jog po sąskaitų už 2010 m. gruodžio mėn. suvartotą šilumos energiją gavimo buvo publikuotas ne vienas straipsnis spaudoje bei internetiniuose spaudos puslapiuose, o taip pat išanalizavusi šių publikacijų komentarus, kuriuose vartotojams kyla klausimų bei neaiškumų, AB „Šiaulių energija“ norėtų pateikti dažniausiai pasitaikančių komentarų paaiškinimus bei patikslinimus.

Visų pirma derėtų patikslinti, jog kai kuriose publikacijose minimas apibūdinimas „šilumos kainų rekordai“ nėra tikslus, kadangi šilumos energijos kaina AB „Šiaulių energija“ vartotojams nebuvo didinama nuo 2010 m. lapkričio 1 d., todėl toliau kalbėsime ne apie šilumos energijos kainos, o sąskaitų už suvartotą šilumos energiją padidėjimą. Pagrindines to priežastis bendrovė aptarė straipsnyje, publikuotame 2011-01-14 „Šiaulių krašte“ bei 2011-01-15 „Šiaulių naujienose“ (straipsnį taip pat galite rasti  bendrovės internetinėje svetainėje adresu  http://senergija.lt/Naujienos/Neiprastai-saltas-gruodis-silumos-suvartojima-Siauliuose-padidino-1-7-karto ) .

Kaip jau minėta, pati šilumos energijos kaina gruodžio mėn. nedidėjo, dėl to niekaip neįtakojo sąskaitų už suvartotą šilumos energiją padidėjimo. Didėjo ne šilumos kaina, o suvartotas šilumos energijos kiekis (t.y., padidėjo ne šilumos energijos kilovatvalandės kaina, o suvartotų kilovatvalandžių skaičius).

Norėtume pabrėžti, jog bendrovė suvartoto šilumos energijos kiekio daugiabučiame gyvenamajame name nenustatinėja savavališkai – suvartotos šilumos kiekis nustatomas pagal daugiabučiame gyvenamajame name esančio įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenimis. Daugumoje daugiabučių gyvenamųjų namų yra įrengtas nuotolinis šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymas, kuris vykdomas paskutinę einamo mėnesio dieną. Kituose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose rodmenis bendrovė nuskaito priešpaskutinę arba paskutinę einamo mėnesio dieną.

AB „Šiaulių energija“ taip pat norėtų patikslinti komentaruose nurodomą aplinkybę, jog kai kuriuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose palaikoma per aukšta kambarių temperatūra. Tai, kokia minimali temperatūra turi būti palaikoma gyvenamosiose patalpose, nustatyta teisės aktuose (nuo +18‘C iki +22‘C). Tačiau patys gyventojai turi galimybę kreiptis dėl kambarių oro temperatūros mažinimo/didinimo į savo namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, kuris turi teisę koreguoti patalpų oro temperatūrą, reguliuodamas namui tiekiamos šilumos energijos kiekį. Daugumoje bendrijų tokias funkcijas atlieka bendrijų pirmininkai. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra įrengti modernizuoti šilumos mazgai, todėl temperatūra automatiškai reguliuojasi pagal lauko oro temperatūrą ir namo gyventojų poreikius. Visais atvejais, kai daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai mano, kad jų butuose oro temperatūra yra netinkama, ragintume kreiptis į bendrovės Abonentų aptarnavimo tarnybą iš karto, kai tik netenkina esama temperatūra, nelaukiant, kol bus pateikta sąskaita už šildymą.

Kalbant apie šilumos energijos kainos perskaičiavimo galimybę, norėtume pabrėžti, jog  savavališkai nustatyti šilumos energijos kainos AB „Šiaulių energija“ neturi teisės jokiais atvejais. Šilumos energijos kainos perskaičiavimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais, o kas mėnesį perskaičiuoti šilumos energijos kainą bendrovė turi teisę tik vienu atveju – pasikeitus perkamų dujų kainai ir tik suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Kai kuriuose komentaruose vartotojai lygino sąskaitas už suvartotą šilumos energiją, gautas 2010 m. sausio ir 2010 m. gruodžio mėn. Norėtume patikslinti, kad šiuo atveju derėtų atkreipti dėmesį ne tik į skirtingą tų mėnesių vidutinę lauko oro temperatūrą ir suvartotą šilumos energijos kiekį, bet ir į tai, jog skyrėsi ir pati šilumos energijos kaina – 2010 m. sausio mėn. šilumos kaina gyventojams buvo 20,84 ct/kWh (su PVM), tuo tarpu 2010 m. gruodžio mėn. kaina – 24,20 ct/kWh (su PVM).

Taip pat norėtume patikslinti kai kurių komentatorių pateiktą informaciją dėl galimo mazuto panaudojimo šilumos energijos gamybai. AB „Šiaulių energija“ pabrėžia, jog šilumos energijos gamybai naudoja būtent pigesnį kurą – dujas, o mazuto turi tiek, kiek jo yra privaloma turėti atsargai šilumos tiekimo įmonėms pagal teisės aktų reikalavimus ir jis yra bendrovės saugyklose tik kaip atsarga tiems atvejams, jei dėl ekstremalių situacijų šilumos energijos gamybai nebūtų galima naudoti dujų.

Mazuto kaina taip pat nėra įtraukta į šilumos energijos kainos apskaičiavimo formulę – joje naudojama tik vienos kuro rūšies – dujų – kaina. Komentatorius galėjo suklaidinti tai, jog mazuto kaina įeina į pačių dujų kainos apskaičiavimo formulę, tačiau bendrovė nėra susijusi su perkamų dujų kainos nustatymu – ji dujas perka už jau nustatytą dujų kainą ir jos dydžio neįtakoja.

Daugelyje komentarų buvo paliesta daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos problema. Šiuo atveju bendrovė nesiima plačiau nagrinėti pačios renovacijos temos, o lygindama daugiausia ir mažiausia šilumos energijos suvartojančių daugiabučių gyvenamųjų namų rodiklius, norėtų akcentuoti ne tiek patį faktą, jog renovuoti daugiabučiai gyvenamieji namai yra pirmaujantys tarp mažiausiai šilumos energijos butų šildymui suvartojančių ir mažiausiai už butų šildymą mokančių daugiabučių gyvenamųjų namų ar pačią namų renovaciją, o būtent šilumos vartojimo efektyvumo didinimą. Bendrovė ne kartą pabrėžė butų sienų apšildymo, patalpų oro temperatūros reguliavimo pagal lauko oro temperatūrą, langų bei lauko durų sandarinimo ir pan. įtaką šilumos energijos suvartojimo efektyvumui didinti.

Savo ruožtu AB „Šiaulių energija“ taip pat stengiasi didinti šilumos vartojimo efektyvumą modernizuodama šilumos ūkį labiausiai atsiperkančiuose objektuose, kiek tai leidžia bendrovės lėšos bei iš ES struktūrinių fondų gauta parama. Vis tik tenka pripažinti, jog pačių šilumos trasų renovacija – brangus ir lėtai atsiperkantis procesas. Pagal bendrovės skaičiavimus, šilumos energijos nuostoliai šilumos tiekimo trasose pačioje šilumos energijos kainoje sudaro maždaug 14,2 proc. Po šių trasų renovacijos, šis skaičius sumažėtų iki 8 proc., o pati šilumos energijos kaina sumažėtų maždaug 6 proc., bet tam, kad būtų pakeistos visos  šiuo metu nusidėvėjusios šilumos tiekimo trasos, reikėtų maždaug 250 milijonų litų.  

Tikimės, jog pateiktoje informacijoje vartotojai ras atsakymus į jiems kilusius neaiškumus. Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis bendrovės internetinėje svetainėje nurodytais kontaktais http://senergija.lt/Apie-bendrove/Kontaktai  ir pasistengsime atsakyti į Jums kilusius klausimus.

AB „Šiaulių energija“ administracija